Prieš pasirenkant tai, kokio tipo įmonę planuojate steigti, būtina pagalvoti, kas jums yra tinkamiausia norimiems tikslams įvykdyti. Pabrėžtina tai, jog pasirinkus bet kurią teisinę – juridinę formą, įmonės apskaitą galės tvarkyti pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė
LR įstatymai numato keletą pagrindinių juridinių asmenų formų:
Individuali įmonė – tokios įmonės steigimas yra rekomenduojamas tiems, kurie nori savo veiklą vykdyti savarankiškai. Individualios įmonės steigėju gali būti tik vienas asmuo, kuris po jos įregistravimo kartu tampa ir savininku. Nors IĮ gali tvarkyti apskaitą supaprastintu būdu, pagrindinis šios juridinės formos trūkumas yra neribota civilinė atsakomybė. Tai reiškia, kad už visus finansinius įsipareigojimus atsakoma savininko turtu.
Uždaroji akcinė bendrovė – tai yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis subjektas, kas reiškia, jog įmonės prievolės yra padengiamos ne akcininku turtu, o pačios įmonės, priešingai nei IĮ. Šią formą rekomenduojama rinktis tiems verslininkams kurie planuoja užsiimti didesnės rizikos ūkine veikla ar paslaugomis.
Akcinė bendrovė – tai dar vienas ribotos civilinės atsakomybės asmuo, kuris nuo UAB skiriasi tuo, kad AB akcijos gali būti pardavinėjamos viešai. Tai reiškia, jog akcinės bendrovės dalininkais gali tapti bet koks fizinis ar judinis asmuo, taip pat valstybė bei savivaldybė.
Viešoji įstaiga - viešąja įstaiga paprastai yra laikomas nepelno siekiantis, ribotos civilinės atsakomybės juridis subjektas, įsteigtas pagal atitinkamus LR įstatymus.
Mažoji bendrija - tai naujausia pagal LR įstatymus įsteigta, ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens forma. Čia verslininkai turėtų atkreipti itin didelį dėmesį į įmonės pavadinimą, kadangi jis turi būti unikalus ir su niekuo nesutapti. Tokių juridinių asmenų veikla nėra ribojama – galima rinktis bet kokia nišą kurią norite, svarbu, jog ta veikla būtų
Žemės ūkio ir kooperatinės bendrovės - tai kelių juridinių arba fizinių įsteigta įmonė, tam tikriems, aiškiai apibrėžtiems kultūriniams, socialiniams ar ekonominiams interesams visuomenei tenkinti. Kooperatinės bendrovės nariai turi teisę jungtis į organizacijas ir sąjungas, kaupti pelną, valdyti savo turtą, sudaryti sandorius, priimti sprendimus dėl savo turto. Pagrindinis minusas - net ir labai mažą pradinį įnašą sumokėjęs bendrijos narys turės tokį pat balso svarumą kaip ir kiti bendrovės nariai.